Turbūt pirmiausia rankdarbių rūšis kurią bandžiau įvaldyti dar ketverių metų būdama. Tie pirmieji šedevrai aišku , kad lėlėm, nors gal ir tom netiko... Pamenu prisėdus prie mezgančios mamos ir aš "darbuodavausi" išsirinkus pačius pačiausius ir gražiausius siūlus.
Ir dabar pro retą pasiilgstu nėrimo. Gal tai vienintelė priemonė kuri padeda užsimiršt ir nusiramint, gal tiesiog kartais reik kažkokio monotoniško darbo, kad galva pailsėtų. Tad štai ir viena iš "relakso" formų - vaikiškas apklotukas , dydžio 90*90cm. Rezultatas to "baisaus nagų niežtėjimo".
Kur jį dėsiu ?... Tikriausiai į spintą, nes dovanot kaip ir nėra kam (gal kartais išlys koks kleckiukas pas ka pažįstamo), o gal kada nors, kur nors bus išmainytas į ką nors...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą